Lietuvininkai we are born
 | This page is a candidate for copying over to Wikisource. |
Lietuvininks we are born
Is a poem written by Georg Sauerwein in 1879. It became a song after 1908 when composer Stasys Šimkus wrote a music for this poem. It also is know as Anthem of Lithuania minor. This poem was first released in 1879 in newspaper "Lietuwißka Ceitunga" both in Lithuanian and German languages. It's shortened version "Lietuviais esame mes gimę" ("Lithuanians we are born") which uses only 1st and 4th column of the poem (as it's more fitting to whole Lithuania) was proposed to be national anthem of Lithuania during Lithuania's independence struggle. Though it never became national anthem of Lithuania it became popular national hymn, which could be often heard during Singing Revolution years. It's still very popular up to this day, Lithuanian national radio plays part of it at 23:00[citation needed], when it plays National anthem of Lithuania at midnight.
Lyrics to Lietuvninkai me esam gimę in Lithuanian
Lietuvninkai mes esam gimę,
Lietuvninkai mes turim būt.
Tą garbę gavome užgimę,
Tą ir neturim leist pražūt.
Kad ir kelintas apsiėmė
Nieku paversti mus visus,
Lietuvninkų vaisinga žemė
Tik vis gimdys lietuvninkus.
Kad debesiai ir susitraukia
Ir vėtros grumzdž mus išardyt,
Kad ir kelintas pykdams šaukia
Ir kalbą mūs nor išvaryt:
Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio,
Lietuvninks nieko tikt n'atbos,
Kaip eglė ten prie Šešupėlio,
Ir vėtroj, ir žiemoj žaliuos.
Drūtai laikyk, drūtai stovėkie,
Lietuviškoji giminė!
Drąsiai lietuviškai kalbėkie,
Tegul supyksta nežinė!
Tegul supyksta, kas nežino,
Kalba senoji kaip miela,
Kuria mus ,,tėve mūs" mokino
Tėtužis miels ir motina.
Vis ciesorių viernai mylėsim,
Mylėsim ciesorystę vis,
Tikt, kas širdyj yr, iškalbėsim
Lietuviškomis lūpomis.
Lietuvninkai mes esam gimę,
Lietuvninkai mes norim būt;
Tą garbę gavome užgimę,
Tą ir nenorim leist pražūt.
Lyrics to Lietuviais esame mes gimę in Lithuanian
Lietuviais esame mes gimę,
Lietuviais norime ir būt!
Tą garbę gavome užgimę,
Jai ir neturim leist pražūt!
Kaip ąžuol's drūt's prie Nemunėlio
Lietuvis nieko neatbos!
Kaip eglė ten prie Šešupėlės
Ir vėtroj, ir žiemą žaliuos!
Lietuviais esame mes gimę,
Lietuviais norime ir būt!
Tą garbę gavome užgimę,
Jai ir neturim leist pražūt!