Feliksas Baltušis-Žemaitis
Feliksas Baltušis-Žemaitis - (1897 m. lapkričio 30 d. Apydimų k., Telšių raj. – 1957 m. birželio 01 d. Maskvoje) –SSRS karinis veikėjas, Lietuvos liaudies kariuomenės brigados generolas, Raudonosios Armijos generolas majoras.
Priklauso tai daliai caro armijoje išaugusių lietuvių karininkų (V.Putna, J.Uborevičius, V.Penkaitis), nuėjusių tarnauti į Raudonosios gvardijos eiles. Tai vienas didžiausią, dalyvavimo įvairiuose koviniuose veiksmuose XX a, patirtį turintis karininkas lietuvis. Taip pat tai vienintelis lietuvis dėstęs prestižinėje Frunzės vardo Karo akademijoje.
Biografija
Mokėsi Kauno komercijos mokykloje, kurios, dėl prasidėjusio I-ojo pasaulinio karo nebaigė. 1915 m, 2-ojoje Maskvos gimnazijoje, eksternu, išlaiko egzaminus į 6 klasę, ir išeina savanoriu į frontą. Iki 1918 m. dalyvauja kovos veiksmuose fronte, tarnauja Novgorodo-Seversko pulke, 5-ojoje veikiančiojoje armijoje, mokosi junkerių mokykloje, kurioje jam suteikiamas pirmas karininko laipsnis – podporučikas. 1918 m prie Dvinsko (Daugpilis) patenka į vokiečių nelaisvę iš kurios sėkmingai pabėga.
1918 vasario 17 įstoja savanoriu į Raudonąją armiją. Paskiriamas skrajojančiojo partizanų būrio vadu Donecko respublikoje, Ukrainoje. Dalyvauja kovose dėl Charkovo su vokiečių kariuomene. Vėliau perkeliamas į Dono sritį, kovoja prieš Krasnovo dalinius, dar vėliau, vadovaujamas garsaus karvedžio Kikvidzės, dalyvauja mūšiuose prie Elanijos. 1918 m siunčiamas į kavalerijos kursus.
Tų pačių metų lapkričio mėnesį persiunčiamas į tuo metu vokiečių užimtą Lietuvą, sukilimo organizavimui Šiaulių rajone. 1919m nuginkluoja Šiauliuose reziduojantį vokiečių karių būrį, organizuoja Žemaičių pulką. Dalyvaudamas kovose su vokiečiais (garsiosios Geležinės divizijos daliniais) sužeidžiamas į galvą. Jo vadovaujamas pulkas atremia kelias vokiečių atakas iš Kelmės pusės, sumuša baudžiamąjį būrį, paimdamas į nelaisvę kelias dešimtis vokiečių karių, nemažai amunicijos, šarvuotąjį traukinį. 1919 m. puldamas Telšių kryptimi su savo pulku (pervadintu į 8 Lietuviškąjį pulką) sumušamas pranašesnių Bermonto-Avalovo pajėgų, su pulko likučiais pasitraukia ir priskiriamas 1-ajam Lietuviškąjam pulkui, su kuriuo dalyvauja kovose prie Ukmergės, Panevėžio, Novoaleksandrovsko (Zarasų).
1919 išsiunčiamas studijuoti į Karo akademiją.1920 m asmeniniu prašymu perkeliamas į Vakarų frontą, paskiriamas Divizijos štabo viršininku 170 ir 57-ojoje Šaulių divizijoje. Dalyvauja mūšiuose prie Brest-Litovsko ir Kobrino.1920 vėl akademijoje. 1921 m paskiriamas15-osios Sibiro kavalerijos Divizijos štabo viršininku, malšina sukilimą. 1922 m baigia Karo akademiją.
1923m kartu su kitais karo specialistais, vadovaujamais Tuchačevskio, siunčiamas į Vokietiją, Telmano sukilimo palaikymui. Vėliau tarnauja įvairiose pareigose: 1-osios kavalerijos armijos, vadovaujamos Budiono, operatyvinio štabo viršininku, Kavalerijos inspekcijos viršininko padėjėju. 1935 m. tampa Frunzės vardo Karo akademijos dėstytoju, turėdamas Kombrigo (Brigados vado) laipsnį. 1940 m apsigina disertaciją. Tuo metu akylai stebimas čekistų, apkaltinamas „vadovavimu kontrrevoliucinės Lenkų karinės organizacijos POW, padaliniui akademijoje“. Nuolat tardomas.
Tačiau, SSRS okupavus Lietuvą, 1940 liepos 12 d. paskiriamas Lietuvos Kariuomenės vadu, jam suteikiamas Brigados generolo laipsnis.1940 lapkritį grįžta į Maskvą, kur tampa vyresniuoju Generalinio Štabo Akademijos dėstytoju.
1941 m. gruodžio 18 d. pradedama formuoti 16-oji Lietuviška šaulių divizija, kuriai vadovauti paskiriamas Kombrigas F. Baltušis-Žemaitis. 1942 m. gegužės mėn. jam suteikiamas generolo majoro laipsnis.
Po nesėkmingų pirmųjų mūšių prie Oriolo, kur, nepaisant Baltušio-Žemaičio prieštaravimų, divizija buvo mesta į atvirą lauką prieš vokiečių kulkosvaidžius ir patyrė didžiulius nuostolius, perkeliamas į Generalinio štabo akademiją vadovaujamą maršalo Šapošnikovo, vadovauja aukštųjų karininkų tobulinimosi kursams. Vėliau užsiiminėja moksline veikla, rašo straipsnius, leidžia brošiūras. 1954m dėl ligos išleidžiamas į atsargą.
Palaidotas Novodevičjės kapinėse Maskvoje. Nekrologą laikraštyje „Pravda“ pasirašė garsūs karvedžiai, tuometinis gynybos ministras G.Žukovas, P. Malinovskis, A. Vasilevskis, S. Budionas, I Bagramianas ir kt.
Įvertinimas
Du Lenino ordinai
Du Raudonosios vėliavos ordinai
Penki jubiliejiniai medaliai
Šaltiniai
1. Г.К.Жуков «Воспоминания и размышления», раздел «В инспекции кавалерии».
2. А.И.Ерёменко «Годы возмездия 1943 – 45 гг», издание 2-е. Стр.69.
3. Е.Я.Яцовскис «Забвению не подлежит», стр.52.
4. Ю.И.Палецкис «В двух мирах», стр.48, фотографии на стр.318, 326, 389.
5. Балтушис-Жемайтис Ф.Р. журнал «Война и революция» №7 (1929 г) статья «Гражданская война в Литве в 1919 году».
6. «Борьба за Советскую власть в Литве в 1918 – 20 гг», сборник документов.
7. «Академия Генерального штаба» (Москва, Военное издательство, 1987 г).
8. РГАСПИ, ф.17, оп.100, д.256169, л.23; д.256/69.
9. Газета «Вечерняя Москва», статья «Медаль, пробитая осколком» за 22 июля, 1991 г.
10. ЦАМО, г.Подольск Моск. обл. Личное дело генерал-майора Балтушис-Жемайтиса Ф.Р.
11. РГВА, Послужной список Балтушис-Жемайтиса Ф.Р.
12. Vytauto Didžiojo Karo muziejus, Kaunas
13. Mokslų akademijos biblioteka, Vilnius, 328 fondas (Baltušis-Žemaitis)
14. Lietuvos Centrinis valstybinis archyvas, Vilnius
15. Lietuvos visuomeninių organizacijų archyvas, Vilnius
16. Laikraštis „Tiesa“, 1957 m spalio mėn. Nr. 11, 15, 16, 17
{| class="wikitable"